Aš išgirdau ir pamiršau.
Aš pamačiau ir atsimenu.
Aš padariau ir suprantu.
– Konfucijus
IŠGIRDAU
Trumpas manęs vaizdinys maždaug 2-ame kurse. Tai žmogus, kuris labai maloniai jautėsi akademinėje aplinkoje: tiek mokykloje, tiek universitete. Jo diena atrodė taip, kad nuo ryto jis pabudęs važiuodavo į universitetą, o po jo arba namo, arba į vakarines choro repeticijas. Jis gerai sutarė su dėstytojais, mokėsi pakankamai neblogai, pertraukas leisdavo su grupiokais diskutuojant verslo kūrimo, jo valdymo ir komunikavimo klausimais. Laisvalaikiu jis krimto įvairius online seminarus, mokymus ir rinko patarimus iš įvairiausių online verslo mentorių. Na ir žinoma, karts nuo karto suskaitė vieną kitą verslo sėkmės ar asmeninio tobulėjimo knygą. Tad tikrai turėjau neblogą „supratimą“ apie tai, kas yra sėkmė, kaip kuriamas verslas, ką ir kaip reikia padaryti, kad pasiektume vieną ar kitą tikslą.
PAMAČIAU
Ir viskas galbūt atrodė neblogai. Kaip studentui, gal taip ir priklausė..? Bet vieną dieną nugirdau tuo metu man dar naujieną – kad yra nemažai pinigus uždirbti mokinančių guru, kurie juos uždirbo TIK pardavinėdami knygas apie tai, kaip reikia uždirbti pinigus. Ta mintis buvo nusėdusi mano galvoje ir kaip priklauso, traukos dėsnis šią mintį būtinai papildys su daugiau susijusių faktų ir idėjų. Tad beklausant dar vienos audio knygos, joje užsiminė apie žmogaus 4 informacijos suvokimo bei mokymosi lygius:
Nesąmoninga nekompetencija
Sąmoninga nekompetencija
Nesąmoninga kompetencija
Sąmoninga kompetencija
PADARIAU
Apie juos nesunkiai galima būtų pasigooglinti arba savo suvokimą apie juos galėsiu detalizuoti kitame įraše, tačiau šią temą aiškintis man buvo labai įdomu. O grožis slypi paprastume: tikslas – atsidurti paskutiniame žingsnyje, o kadangi pirmąsias dvi stadijas aš puikiai pažįstu, liko tik trečioji ir ketvirtoji, kurias įveikti padeda tik darbas, veiksmas, testavimas, darymas… kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Dar panašia tema išgirdau patarimą iš vieną gyvenimo stiliaus mokytojo: mūsų galva gaudama daug informacijos, tačiau jos neprtaikydama praktikoje, gali labai lengvai perkaisti. Ir tada mano galvoje pradėjo jungtis įvairios mintys ir schemos, dėl ko galiausiai tuo metu sau užbrėžiau du pažadus:
a) Aš niekada nieko nekonsultuosiu tais klausimais, kuriuose neturiu bent vidutinio suvokimo (net lengvabūdiškai/casually)
b) Nuo šiol turiu pakoreguoti balansą tarp mokymosi ir veiksmų. Ir nors sunku tai pamatuoti, bet tuomet juokais sakiau, kad 3/4 laiko turi būti skirti darymui ir tik 1/4 laiko – mokymuisi. Tai iš esmės yra atvirkštinis santykis, nei buvo iki tol.
Ir turiu pasakyti… Tai iš ties yra vienas protingiausių mano kada nors turėtų pokalbių su savimi.
Tad kur aš esu dabar?
Ogi kažkokiame kelyje, kurį kasdien kuriu iš naujo. Jis nenustatytas, jis neapibrėžtas ir paremtas tik tuom, kiek ko aš padarysiu. Mano veikloje beveik iš esmės buvo pašalintas mokymasis dėl mokymosi, knygų ir video suvartojimo kiekis buvo nukirstas du ar tris kartus. Visa kita paremta veiksmų ėmimusi, darymu ir, žinoma, klaidomis. Ir kadangi šio kelio gale matau tikrai gražų ir man patraukiai atrodantį tikslą, aš esu pasiruošęs klysti labai daug. Jei reikės – kasdien, kiekviename žingsnyje, ar projekte. Ir nesvarbu, kiek pasiūlymų internete aptiksime iš žmonių, siūlančių kirsti kampą su „shortcuts“, kur jie padės jums išvengti VISŲ prieš tai jų pačių padarytų klaidų, aš esu įsitikinęs, kad greičiausias kelias į sėkmę – tai parkristi 100 kartų ir atsistoti tą 101-ąjį kartą nepraradus tikėjimo ir entuziazmo. O visa kita – tik butaforika.
Ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad jaučiuosi labai gerai, tvirtai ir užtikrintai, nes dabar už mane kalba nebe mano mintys ir apsvarstymai, bet tai, ką aš nuveikiau ir išleidau į visatą. O man belieka tik laukti, kol visata mane papildys iš savo pusės!
Šiam kartui tiek, o čia yra mano protrūkis (rant) šiuo klausimu iš Kroatijos:
No responses yet